Jis žengia sparčiai, braunasi pro spygliuočių miškus, užtikrintai toldamas nuo sūraus vandenyno.
Druskingą krantą keičia saldi šiluma. Sakai virsta degintu cukrumi.
Panašu, kad jis traukia į rytus.
Kažkur tolumoj pasigirsta minkšti ir jaukūs nepažįstamųjų balsai, choru diktuojantys kelti galvą aukštyn.
Dabar netinkamas metas slėpynėms. Dabar viskas dega, žaižaruoja ir kibirkščiuoja.
Dabar – tobulas metas išgirst, ką nori jie pasakyti.
“…kvapas, kuris priverčia nepažįstamąjį atsisukti”