Vėsus rudens vakaras.
Lūpdažiu išteptos lūpos flirtuoja aplink sodraus romo taurę.
Kaitrus židinys, puri patalynė, tankus kvėpavimas, prieskoningo tabako suktinė – sunku besuprast, nuo ko svaigsta galva.
Panašu, kad atėjo laikas desertui ir poilsiui.
O taip norėtųsi dar pasėdėt – baisu, kad prabudus viskas gali atrodyt kaip sapnas.
“…kvapas, kurio prisilietimas priverčia kvėpuoti dažniau ir pašiurpsta oda”