Vėsus rudens vakaras. Lūpdažiu išteptos lūpos flirtuoja aplink sodraus romo taurę. Kaitrus židinys, puri patalynė, tankus kvėpavimas, prieskoningo tabako suktinė – sunku besuprast, nuo ko svaigsta galva. Panašu, kad atėjo laikas desertui ir poilsiui. O taip norėtųsi dar pasėdėt – baisu, kad prabudus viskas gali atrodyt kaip sapnas. “…kvapas, kurio prisilietimas priverčia kvėpuoti dažniau ir pašiurpsta oda”