Puspilnė plono stiklo taurė pasirūpina, kad šiluma
slinktų iki pat saulės rezginio. Plaučiuose tiršta,
tvanku, prieskoningai aštru. Ausys geria
komplimentų saldumą, šiltus iškvėpimus, sodrius
lūpdažių atspalvius.
Sekundėmis daugėja balsų. Sunkėja ąžuolo
grindys. Dūmuose skęsta pasirinkimai. Prieblandoj
slepsiasi vakaro klaidos. Jas užglaisto kupinos
desertinės taurės. Godžios akys norinčios dar.
Byrančios cukraus pudros eilutės.
Neškite dar. Pilkite čia. Akivaizdu – prasivėrė
potyrių alkio rezervai.
„…kvapas, kuris saldžiai užglaisto vakaro klaidas.”