Vyrai žiemą dažnai instinktyviai renkasi gilesnes, tamsesnes kompozicijas – odą, tabaką, kedrą, vetiverį.
Tai natos, kurios kalba apie vidinę ramybę, pasitikėjimą, tylų, nedemonstratyvų autoritetą. Tokias būsenas atspindi: Paradox in a Bottle, Nights in Morocco, After Hours, Craving the moment– jie kuria artumo su savimi jausmą, primena vakaro tylą, šiltą tamsą ir laiką.
Moterims žiema neretai atveria kitą spektrą – šiltas gėles, ambrą, prieskoniais apgaubtą saldumą, pudriškas natas. Tai kvapai, kurie ne vilioja atvirai, o traukia per artumą, švelnumą ir vidinę šilumą. Šią nuotaiką perteikia: Sweet Surrender, Soft Mayhem, Entrance Code, Night Link – aromatai.
Bet… žiema taip pat panaikina ribas. Mediena gali būti švelni, gėlė – tamsi, saldumas – giliai sensualus.
Todėl svarbiausias klausimas renkantis kvapą nėra apie tai kam jis skirtas, o tai, ką jis išryškina.
Žiemą kvapai tampa asmeniškesni. Tai rodo, kad ir mes patys tampame lėtesni, atidesni, labiau linkę
rinktis tai, kas iš tiesų atitinka mūsų vidų.
Kvapas tampa ne tik pasirinkimu – jis tampa atpažinimu ir tavo vidine būsena.
